Gyveni, kvėpuoji. Kartais užkandi duonos kąsnio ir baisiai daug dirbi… Visas tas beveik 24 valandas tave supa žmonės. Net miegant!!! TU - centre. Bet tik kartais. Na, ŽMONĖS dažnai mėgsta užimti “valdančiųjų pozicijas”. O tu, tuo tarpu, daraisi vis mažesnis. Tavo poreikiai, mintys, gal net darbai taip pat traukiasi. Ar kas nors pagalvoja apie tave? O taip!
Na, tu juk žinai kas Jis! (Ne?..)
(…)
Tie socialieji ratai - jie juk ne šeip, arne? Kodėl žmonių santykiai mums tokie svarbūs? Kodėl Jis savo Žodyje tiek daug kalba apie meilę artimui? O kartais net atrodo, kad priešui dėmesio yra skiriama daug daugiau! Kodėl turime priimti vengiamas mūsų antipatijas į mielas širdžiai simpatijų grupes?
(…)
Tikrai, kai atiduodi kažką brangaus, tam, kuris tavo subjektyviu manymu nėra vertas to - tu tampi kitoks. Dovanoti tam, kam mažiausiai norėtum dovanoti. Pasakyti jam/jai tai (pvz. labas), ką sunkiausia tau ištarti. - Tokie žygdarbiai dėl mūsų pačių. (O maniau, kad čia jam/jai dariau gera!)
“Ar esi pasiruošus keistis?” - Užvakar supratau, kad turiu užduoti sau tokį klausimą prieš kiekvieną panašų iššūkį. Jei noriu jį įveikti.
Būk geras, leisk jį užduoti ir tau,
z.a.